- išpipyti
- išpìpyti tr. šnek. 1. išdaužyti, apkulti: Išpìpyk antausius, kad skolos neatiduoda Lk. ║ iškulti (spragilais): Lig pusryčio turi išpìpyti jaują Pj. 2. išgurinti, išdaužyti: Atejo sau naktį, išpìpijo langus ir pačią mažne nudaužė Plt. Ta žmona ateis ir išpìpys langus, ka su ta merge gyveno Žr. ║ iškirsti, išnaikinti: Ans pipyte išpìpijo mišką, t. y. iškirto J. Eigulis išpìpijo mišką Ggr. \ pipyti; įpipyti; išpipyti; pripipyti; užpipyti
Dictionary of the Lithuanian Language.